Užrašai ne visiems

BDSM žaidimai labai dažnai neįsivaizduojami be ašarų, iki skausmingai veržiančių pančių ir skaisčiai raudonų ar net mėlynų mušimo žymių. Tačiau, ar tikrai BDSM žaidimai turi sietis tik su skausmingomis patirtimis?

Tikrai ne!

Šie žaidimai gali būti švelnūs jausmingi.

BDSM – tai kontrolė, kai vienas partneris yra dominuojantis, o kitas – paklusnusis. Išbandykite tai: suriškite mylimojo rankas švelnia skarele ir aistringai išbučiuokite partnerio kūną, kol jis susijaudins tiek, kad maldaus orgazmo. Jokio skausmo, jokios prievartos – vien tik malonumas. Tačiau jūs dominuojate ir kontroliuojate partnerio orgazmą.

Net ir bausmės gali būti visiškai neskausmingos. Tiesiog uždrauskite partneriui patirti orgazmą, neleiskite prie jūsų liestis, neleiskite jam matyti jūsų nuogo kūno, uždrauskite dėvėti kelnaites ir t.t.

Taip pat partnerio kontrolė nebūtinai turi sietis su seksualinėmis patirtimis. BDSM žaidimus galima išbandyti ir įvairioje kasdienėje veikloje. Tai gali būti partnerio buities darbų kontroliavimas, ėjimas į tualetą ar dušą tik su dominuojančio leidimu, partnerio garderobo parinkimas, neleidimas jam pačiam užsisakinėti restorane, leisdimas valgyti maistą tik po to, kai pavalgėte jūs. Įdėjų tokiems žaidimams galima sugalvoti tūkstančius.

Tačiau kartu nepamirškite ir svarbiausios BDSM taisyklės – susitarimo. Abu partneriai turėtų būti aptarę žaidimo taisykles ir gerai suprasti tai, kas vyksta. Net jei žaidimo elementai yra visiškai neskausmingi ir neužgaulūs, tai nereiškia, kad tai negali užgauti, įžeisti, nuliūdinti ar priversti pasijausti nemaloniai. Kontrolės žaidimai turi būti malonūs jums abiems.

BDSM santykis su smurtu yra ištikrųjų labai įdomus. Tik kažkur kažką apie BDSM girdėję žmonės mėgsta įvairius stereotipus, kad BDSM mėgėjai niekuo nesiskiria nuo eilinės degradavusios provincijos poros, kur girtas vyras reguliariai atvelėja savo pačią, kad ši nepamirštų, kieno čia valdžia. Tai išgirdę BDSM mėgėjai pasibaisi ir gali ilgų ilgiausiai pasakoti kuo BDSM skiriasi nuo smurtavimo. Visgi, skaitant tų pačių šių žaidimų mylėtojų patirtis forumuose, tinklaraščiuose, skaitant literatūrą apie tai ar žiūrint šios temos filmus, kartais tenka pastebėti, kaip, deja, BDSM veiksmai pereina į smurtą.

Partnerio plakimas diržu, jo pravardžiavimas, priverstinis klupdymas, pamylėjimas grubiai, vertimas patenkinti oraliniu būdu, tempimas už plaukų, kažko draudimas. Tai gali skambėti kaip kraupios kriminalinės suvestinės eilutės. Tačiau kartu tai yra ir įprastas BDSM žaidimo scenarijus, kurį įgyvendinę laimingi partneriai murks vienas kito glėbyje. Kodėl vienu atveju, tai smurtas, o kitu – malonumas? (Ir, ne, atsakymas: „nes antru atveju, žmonės psichiškai nesveiki ir mėgaujasi smurtu“, nėra teisingas.)

BDSM žaidimai nuo smurto, visų pirma, skiriasi tuo, kad abu partneriai nori tame dalyvauti ir turi tarpusavio susitarimą, yra aptarę įvairius žaidimo scenarijus ir ko vienas iš kito norėtų. Dominuojantis partneris, nors iš šono atrodytų, skriaudžia paklusnujį, veiksmus atlieka tik puikiai žinodamas paklusniojo ribas. Jį saugo, stebi jo reakcijas. Net tuo atveju, kai siekiama partnerį nubausti taip, kad tai jam nebūtų malonu, tai atliekama žinant, kas partneriui yra priimtina. Tuo tarpu nuolankusis žaidimų metu jaučiasi visiškai saugus, žinantis, kad su juo nevyks tai, kam jis prieštarauja. Net bausmės, kurios turėtų būti nemalonios, tampa „nemaloniu malonumu“, kadangi jaudinančiai veikia buvimas paklusniojo rolėje ir saugumas, kad su tavim nesielgs taip, kaip tu nenori. Taip pat abu partneriai žino, kad tai yra laikina žaidimo rolė: paklusniuoju buvęs vyras po žaidimo nusimovęs pėdkelnes, grįžta į normalų gyvenimą, kur jam vadovavusi moteris į jį žiūri kaip į vyriškumo etaloną, o paklusniai prie vyro kojų klūpojusi moteris savo buvusiam dominantui ir vėl knisa protą, kad suplautų jis pagaliau tuos indus. (Šiuo atveju, nekalbus apie BDSM santykius, kurie vyksta 24/7 niekad nenutraukiant, nes manau tai kraštutinumas).

Kada tai gali peraugti į smurtą? Mano nuomone didžiausia rizika tuomet, kai dominuojantis žmogus, nesistengia būti tikru BDSM žaidimo dominuojančiu ir turi psichologiškai silpnesnį partnerį, kuriuo lengva manipuliuoti. Tiesiog pamato ar perskaito, idėjas, apie partnerio mušimą botagu, surišimą virvėmis, kaip partneris paklūsta ir panašiai, tai jį jaudina ir jis nori tą daryti, nesigilindamas, kiek reikia turėti apie tai žinių, kad partneris būtų fiziškai ir psichologiškai saugus ir kiek pats partneris yra pasiruošęs tam. Tiesiog jį įtikina, kad taip reikia. Dažniausiai manipuliuodamas tokiais dalykais kaip meilė, koks jis bus geresnis prieš kitus, sutikdamas su jo sąlygomis, kaip būsimam paklusniajam svarbu peržengti savo ribas, kad atrastų pats save ir kitokios nesąmonės.

Dar viena rizika, kad žaidimas taps atsitiktiniu smurtu – atvirumo tarp partnerių trūkumas. Kartais taip nutinka, kad net ir psichologiškai neužmanipuliuotas paklusnusis nedrįsta pasakyti, kad jam nepatinka, vengia stabdyti žaidimą, kai jis peržengia jo ribas ir galiausiai tai gali privesti prie to, kad jis pradės jaustis ne kaip žaidimo dalyvis, o kaip smurto auka.

Viską apibendrinus, galime sakyti, kad BDSM tikrai nėra smurtas, kol viskas vyksta abiejų susitarimu, kuris yra savanoriškas ir nuoširdus ir abiems tai teikia malonumą. Tad abu paertneriai turi visiškai vienas kitu pasitikėti ir būti atviri. Dominuojančio žmogaus pagrindinė užduotis, ne tiesiog maksimaliai save seksualiai sujaudinti ir patenkinti, o atlikti viską rūpestingai, atidžiai, saugiai, atsižvelgiant į partnerio norus ir lūkesčius. O paklusnusis turi jautis visiškai saugiai ir nė trupučio neabejoti dominantu ir tais atvejai, kai kažkas pakrypsta netikėtai per daug nemaloniai ir peržengia ribas, nebijoti pasakyti ar išvis nutraukti žaidimą ir būti ramus, kad taip ir įvyks.

nuotrauka: http://weheartit.com/entry/group/7777613

BDSM žaidime neišvengiamai vienas būna dominuojantis, kitas – paklūstantis. Atrodo, kad būti paklusniajam didelio mokslo nereikia: vergauji šeimininkui ir tiek. Tačiau tam, kad žaidimo metu būtų malonu tiek jums, tiek dominuojančiam – jūs taip pat turite pasistengti.

Prieš žaidimą būtinai aptarkite, kas jums nepriimtina, kas jums būtų per daug sudėtinga (pvz., nepakeliate skausmo tam tikrose srityse, turite problemų su keliais, todėl negalite ilgai klūpėti ir panašiai). Taip pat pasipasakokite, ką žaidimo metu, būnant nuolankiuoju, norėtumėte išbandyti, ar kas jus itin jaudina ir sukelia didelį malonumą. Taip dominuojančiam bus lengviau susidėlioti veiklą su jumis ir žaidimas pateisins jūsų lūkesčius.

Nebijokite naudoti saugos žodžio, prašyti prilėtinti tempą ar stabdyti, jei kažkas nemalonu. Puikiai žinau pagundą, „šiek tiek pakentėsiu, nėr čia baisiai, neelegantiškai atrodys stabdyt dabar“. bet, deja, tai tik pablogina situaciją vėliau. Geriau jau perlipt išdidumą, pristabdyti tempą ir toliau mėgautis malonumais. Jūs neprivalote atlaikyti visko, kadangi tai vyksta jūsų abiejų malonumui.

Karts nuo karto parodykite dominuojančiam, kad jums patinka. Jūsų partneris jus skriaudžia ir jam gali iškilti dvejonių, ar tai nėra per daug ir tai gali pradėti gadinti nusiteikimą. Galima malonumą išreikšti netiesiogiai. Pavyzdžiui, nepaklusni pabūnu ne tik todėl, kad jaudina sutramdymas, bet ir todėl, kad duočiau ženkla šeimininkui, kad viskas gerai, galima tęsti. Tačiau didesnio aiškumo dėlei, ypač pradžioje, manau, gera mintis išreikšti malonumą ir garsiai.

Niekad nepamirškit, kad tai žaidimas. Viską, ką jums sako ir ką su jumis daro tėra spektaklis. Neįsižeiksit, jei jus kažkaip pavadins ar lieps daryti jums nemalonius dalykus. Įsijauskit į vaidmenį. O jei tam tikras dalykas pernelyg jums nemalonus, būtinai būtinai apie tai pasakykite.

Po žaidimo aktyviai dayvaukite diskusijoje apie tai, kas jums patiko, kas nepatiko ir ką reikėtų tobulinti. Taip pat, nepamirškite, kad po žaidimo dėmesio ir švelnumo reikia ne tik jums, bet ir dominavusiajam. Taip pat gali būti, kad jis abejos, galbūt su jumis elgėsi per žiauriai ar nemaloniai. Būtinai jį nuraminkite.

nuotrauka: katy-swann-bdsm-picture-of-the-week-5.jpg

Nusprendėte išbadndyti BDSM ir štai jūs šeimininkas/ė., valdovas/ė, bosas ar princesė. Jūsų valioje kitas žmogus, su kuriuo galima daryti bet ką. Tačiau būtina nepamišti, kad šis žaidimas turi būti malonus abiem pusėm, todėl geriausia laikytis pagrindinių dominavimo principų.

Nepamirškite, kad geras BDSM žaidimas prasideda nuo atvirumo ir artumo su partneriu, todėl būtinai būkite pakalbėję apie tokį žaidimą, kas jus jame traukia, ką norėtumėte išbandyti, kas priimtina, o kas ne. Taip pat prieš žaidimą apgalvokite ir prisirinkite idėjų, ką norėsite, kad jūsų partneris darytų, ką jam įsakinėsite, kaip bausite, apgalvokite kokių priemonių jums gali prireikti. Kiekvienu būdu itin daug domėkitės, kaip ką atlikti maloniausiai, ko derėtų vengti, o ko išvis nedaryti. Pagalvokite, kokią rolę prisiimsite jūs ir kokią paskirsite jums pavaldžiam partneriui. Jei pasiruošimo metu kyla kokių nors abejonių, ar tai būtų tinkama, būtinai pasitarkite su antrąja puse.

Žaidimą pradėkite nuo taisyklių. Įvardinkite partneriui, kas jis nuo šiol yra (pvz., vergas), paaiškinkite, kaip nuo šiol turite kreiptis į jus, kas jam galima, kas negalima, kam turi atsiklausti jūsų leidimo.

Taip pat sutarkite dėl saugos žodžio. Saugos žodis, tai koks nors įprastai kalboje nenaudojamas žodis (dažnai mėgstamas naudoti „raudona“), tam, kad sustabdyti žaidimą, jei partneriui kažkas nemalonu, kelia per didelį skausmą ar tiesiog nebenori tęsti. Tokiu atveju frazės „ne“, „nenoriu“, „sustok“ lieka ignoruojamos ir tuo pačiu kaitina atmosferą. Taip pat gera idėja turėti du saugos žodžius: vienas veiksmo stabdymui, kitas tik tempo primažinimui, pvz, plakimas botagu yra kiek per skaudus, bet šiek tiek silpniau tęsti jūs nieko prieš, ar norite kad jums vos atlaisvintų pančius, kuriuose esate. Dažnai poros tam naudoja kodinį žodį „geltona“, nors man labiau patiko vienoje knygoje perskaityta idėja, tokiu atveju į partnerį kreiptis vardu, kadangi įprastai žaidimo metu į partnerį kreipiesi jo susigalvotu titulu: šeimininke, valdove ar pan. Prisiminkite, kad saugumo žodį naudoti nėra blogai, tai kaip tik padeda nustatyti žaidimo ribas ir pažinti partnerį. Tiesa, yra porų, kurios nenaudoja saugos žodžio, neva tai palieka vergui teisę į kontrolę ir šiek tiek gadina malonumą. Visgi, aš rekomenduočiau jį turėti. Persistengti nėra gerai.

Išaiškinę visas taisykles jums vergaujančiam žmogui, būtinai įsitikinkite, ar jam viskas aišku.

Žaidimo metu išlaikykite autoritetą. Jei pasakėte, kad padarius kažką nubausite, nepamirškite nubausti, Jei vergas priešinasi, tačiau nenaudoja saugos žodžio, parodykite savo viršenybę ir sutramdykite. Pvz., aš vergės pozicijoje kartais mėgstu specialiai pasimaivyti, kad pajusčiau didesnę valdovo jėgą. Ir tai žiauriai jaudina! Reikalavimus ir bausmes dėstykite užtikrintai, neleiskite abejoti jumis. Ir nebijokite versti žmogų kažką daryti. Tam jūs ir turite saugos žodį. Jei partneris jausis blogai, jis jus stabdys. Iki tol būkite absoliučia ir nenuginčijama valdžia.

Žaidžiant taip pat svarbu žinoti, kad jums paklūstantis žmogus yra ne tik jūsų sekso žaisliukas, kuris jus linksmina. Jūs taip pat esate už jį atsakingi. Viską privalote atlikti taip, kad nesukeltumėte žalos kitam žmogui ir gerai apgalvotai. Žaidžiate pakankamai ekstremaliai, todėl nenumatyti netikėtumai kartais gali iškilti. Jei užkemšate partneriui burną, būtinai stebėkite jo kvėpavimą, jei pančiojate jį, stebėkite ar nesutrikdote kraujotakos, jei naudojate įmantresnius mazgus ar supančiojimo būdus, būtinai po ranka turėkite įrankį, pakankamai aštrų nupjauti pančiams, jei kažkas nesigautų pagal planą.  Visad stebėkite partnerio kūno kalbą, kvėpavimą, galbūt partneris nedrįsta pasakyti saugos žodžio arba jį pamiršo. Geriau trumpam sustoti ir pasitikslinti, ar viskas gerai, nei sukelti neigiamų padarinių. Taip pat niekada nepalikite surišto ar užkimšta/užklijuota burna partnerio vieno.

Po žaidimo būtinai pasirūpinkite savo parneriui. Po viso veiksmo švelnumo ir dėmesio vienas kitam reikia abiem partneriam. Vis gi tam, kuris buvo skriaudžiamas, jo reikia daugiau. Pasirūpinkite, kad partneris po žaidimo jaustųsi komfortabiliai, jam būtų šilta, gera, ramu ir jauku.

Nori pavergti savo partnerį lovoje? Kontroliuok jo orgazmą. Įsivaizduok, visas partnerio malonumas priklauso tik tau, tik tu sprendi, ar jis patirs malonumą, tik tu sprendi, kada leisi jam baigti. Tu matai jo virpantį iš susijaudinimo kūną, bet nusišypsai ir sakai: „dar ne laikas“. Negi nebūtų įdomu tai išbandyti?

Orgazmo kontrolė dažniausiai neatsiejama dominavimo žaidimų dalis, kadangi pavergiant žmogų norisi pavergti ir jo seksualinį pasitenkinimą. Tačiau tai taip pat puikiai tinka ir tiesiog sekso paaštrinimui, kadangi gali itin stipriai jaudinti. O išerzintas ir kurį laiką orgazmo laukiantis, prie pat jo esantis, bet jo negaunantis, kūnas, galiausiai malonumą patiria žymiai stipriau.

Orgazmo kontrolei galima naudoti visišką seksualinių pojūčių apribojimą, t.y. nesimylima, partneris  nestimuliuojamas ir negali stimuliuoti savęs pats, kartais tam netgi naudojami skaistybės diržai. Kai kurie uždraudžia matyti partnerį nuogą ar žiūrėti pornografiją. Taip kai kurios poros žaidžiasi net dienom, savaitėm ar mėnesiais! Tiesa, man toks variantas atrodo per daug žiaurus. Tenkint save kokį mėnesį tik pačiai, pakišus pimpį po spyna? Na jau ne!

Į orgazmo kontrolę man žymiai smagiau įtraukti erzinimo elementą. Smagumo suteikia tiek pats erzinimas, tiek ir partnerio geidulio stiprinimas. Erzinti galima vizualiai, pavyzdžiui, apribojus partnerį sesksualiai, kaip minėta anksčiau, gundyti jį savo nuogu kūnu, priversti stebėti kaip tu patiri orgazmą. Taip pat galima liepti partneriui patenkinti jus ranka ar burna.

Vis gi labiausiai kaitina, kai partneris yra stimuliuojamas, atsiduria labai arti orgazmo, tačiau laimingos pabaigos nesulaukia. Paprasčiausias būdas – tiesiog mylėtis (ar užsiimti oraliniu, žaisti ranka ar vibratoriumi) ir pajutus, kad mylimas žmogus jau tuoj tuoj baigs – sustoti. Ir taip ne vieną kartą. Beje, toks žaidimas gali būti labai naudingas ir geresniam partnerio orgazmo pažinimui. Turint tikslą neleisti pabaigti, pradedi atidžiau stebėti partnerio kūno ženklus, išduodančius, kad didžiausias malonumas jau čia pat. Kitas būdas – nesukti galvos dėl partnerio orgazmo ir tiesiog pasakyti, kad orgazmo jam negalima, kai tuo tarpu, jis būtinai turi patenkinkti tave.

Norisi daugiau pipiriukų? Liepk partneriui masturbuotis iki kol priartės iki orgazmo, o tada nedelsiant sustoti. Liepk prašyti (gal net rašant raštu) orgazmo ir, žinoma, nepatenkink prašymų iš pirmųjų kartų. Pabrėžk, kaip partneris jų dar nenusipelnė. Sugalvok užduočių orgazmo užsidirbimui. Neleisk partneriui būti nesusijaudinusiam visą dieną ar net kelias – kuo dažniau jaudink ir seksualiai erzink partnerį, kad neduokdie jis nepamirštų apie seksą ir kaip beprotiškai norisi patirti orgazmą. Įvesk bausmes už tai, jei orgazmą visgi patirs ir leisk partneriui apie tai žinoti. Bausmes galima skirti ir už priartėjimą prie orgazmo, tuomet partneris turės stengtis  neišsiduoti, kiek stipriai yra susijaudinęs.

Su leidimu patirti orgazmą galima taip pat pasismaginti. Gali pasakyti, kad leidi patirti orgazmą, tačiau tam tikromis sąlygomis. Pavyzdžiui, duoti tam tikrą laiko tarpą, per kurį, arba baigia, arba pats kaltas (jei norite gerai paerzinti, laiko limitą duok tokį, per kurį mažai šansų, kad pavyks). Galima pasakyti, kad orgazmas bus tik tiksliai apibūdinus, kaip jį nori pasiekti (neturėjus nė vienos galimybės ir staiga gavus jas visas rinktis gali tapti nelengva). Dar vienas būdas – leisti baigti, tačiau tik masturbuojantis.

Paskutinis orgazmo kontrolės būdas, kurį aptarsiu – orgazmo sugadinimas. Tai leidimas patirti orgazmą, atimant iš jo malonumą. Tai galima padaryti vėlgi skaičiuojant laiką: šįkart duodant realų, bet negarantuotą laiko tarpą baigimui. Partneris tuomet gali patirti orgazmą, tačiau laiko skaičiavimas ir spaudimas neleis pilnai atsipalaiduoti. Taip pat galima stimuliuoti partnerį iki kol jis atsidurs ant visiškos jo ribos ir nustoti. Orgazmas jau bus neišvengiamas, tačiau malonumas – sugadintas.

Kiek laiko kontroliuoti partnerio orgazmą? Tai labai individualu, tad kaip visad patariu – daug kalbėkitės.