nuotrauka: http://musicxlovers.tumblr.com/post/101774802732/musicxlovers-musicx-overs-ns-w-sslog
Bet kokiam geram rezultatui pasiekti, būtina žinoti vienas kito poreikius, pomėgius, fantazijas ir tai, kas nepatinka. Ir tai kalbant ne tik apie seksą, bet ir apie tarpusavio santykius apskritai (o ir nenuginčijama tiesa, kad be gerų santykių nebus gero sekso ir atvirkščiai). Maža problema gali virsti didele nuoskauda vien todėl, kad neišdrįsome, nusprendėme nutylėti ar net patys neišgirdome.
Taip, kalbėti atvirai apie santykius ar seksą (turbūt ypač mums, lietuviams) nėra lengva. Dažnai nežinome kaip pradėti, kaip parinkti žodžius, bijome, kad mūsų nesupras, ar kad žodžiai nuskambės kvailai. Bent jau man jokiuose santykiuose nėra buvę taip, kad iškart galėčiau ateiti pas žmogų ir nuo širdies galėčiau išdėti visut visutėles problemas, norus ir svajones. Vien todėl, kad dalis jų atrodydavo kvailos, mano prisigalvotos nesąmonės ir panašiai. Nors ir nesu nedrąsus žmogus, kalbėti apie seksą vistiek būdavo kažkiek nejauku, net kalbant atvirai atsirasdavo mažmožių, kuriuos nutylėdavau. Paskaičius įvairius forumus, susidaro įspūdis, kad taip būna ne tik man. Tokiais atvejaus belieka mokytis kalbėti atvirai. Rašiau, kad kartais kai kurios mintys man atrodydavo net nevertos dalinimosi, bet visgi pasidalinus jomis, atrasdavau, kad man palengvėjo ir pajaučiau daugiau artumo antrajai pusei. Tad geriausias būdas pagerinti tiek seksualinius, tiek poros santykius apskritai, yra kalbėti ir mokėti išklausyti.
O dabar apie mokymąsi kalbėti. Dažnai pastebiu, kad viena dažniausiai naudojamų priemonių, laiškų rašymas. Kai kuriems tai veiksminga priemonė. Plius taip išvengiama nepatogumo kalbant ir netikrumo, ar būsi išklausytas iki galo. Visigi, man asmeniškai ši priemonė neatrodo labai gera, gal nebent pokalbio išprovokavimui, jei nepavyksta kitaip. Laiškas yra monologas. Nemanau, kad tai tinka 2 žmonių santykiams. Ten, kur yra 2 žmonės turėtų buti remiamasi diskusija.
Įeiti į diskusiją nėra lengva. Taip pat nėra lengva ją išlaikyti kokybišką ir duodančią rezultatą. Pati esu pakankamai intravertiškas žmogus, todėl pradėti dalintis savo vidiniais išgyvenimais ir jausmais man žiauriai sunku. Man geriausiai suveikęs būdas – bendras straipsnių/forumų ir kitokių rašytinių dalykų skaitymas. Tokiu atveju, tai iš dalies kaip ir bendra pramoga, taip pat palengvina diskusiją, nes pirmiausia kalbi apie kažkieno kito situaciją, išsakai nuomonę (o apipletkint kažką žmonės visad mėgsta), o tik vėliau artėji prie asmeniškumo. Net nebūtina skaityti kažkokių rimtų straipsnių, kartais pakakdavo ir kokių 5 braškių ar cosmopolitano (gėda pripažint, bet taip, tikrai 😀 ). Kalbant apie seksą tiesiog galima atsidaryti kokį patarimų sąrašėlį straipsnyje ir garsiai pasakyti „šitą norėčiau išbandyti“, „o šitas neblogai skamba“, „šitas nelabai“. Priimti straipsnio idėją man buvo lengviau, nei tiesiog gulint lovoje pasakyti: „o žinai, dabar norėčiau taip“. Žinoma, labiausiai džiaugiuosi tuo, kad vieną dieną įvyko tas lūžis, kai nebereikia kažko skaityti, kad galėčiau pasidalinti norais su antrąja puse. Tačiau skaitymas vis dar išlieka puikiu dalyku, ieškant naujų idėjų.
Turbūt vienas didžiausių blog’o tikslų, kad jį taip pat kokį tingų sekmadienio rytą skaityts porelės ir aptarinės, kas čia patinka, kas čia nesąmonė ir taip gerins tarpusavio supratimą.
